Burnos ertmės struktūros: liežuvis, dantys, lūpa

Liežuvis– tai ruožuotųjų raumenų ir liaukų organas, aptrauktas epiteliu. Anatomiškai skiriamos priekinė ir užpakalinė liežuvio dalys, kurias vieną su kita jungia V raidės formos vagelė. Apatinės liežuvio pusės gleivinė yra lygi. Tačiau viršutinis liežuvio paviršius turi daug mažų iškyšulėlių- spenelių. Yra keturių rūšių speneliai:

  1. siūliniai– yra liežuvio nugarinio paviršiaus dalyje, neturi skonio svogūnėlių ir atlieka mechaninę funkciją- neleidžia lengvai nuslysti kramtomam maistui;
  2. grybiniai– retai išsidėstę tarp siūlinių spenelių eilių, spenelių viršutinėje ir šoninėse dalyse yra skonio svogūnėlių;
  3. pyliminiai– išsidėstę V raidės formos vagelėje liežuvio užpakalinėje dalyje, penelio šonuose yra daug skonio svogūnėlių;
  4. lapiniai– rudimentiniai, išsidėstę liežuvio kraštų užpakalinėje dalyje ir turi mažai skonio svogūnėlių.

Visi liežuvio peneliai sudaryti iš jungiamojo audinio ašies, aptrauktos epiteliu. Liežuvio gleivinė yra stipriai suaugusi su raumenimis ir, jam keičiant formą, nesiraukšlėja. Pogleivinis sluoksnis ryškus tik apatinės dalies. Poepiteliniame jungiamajame audinyje daug elastinių skaidulų, kurios tiesiogiai įsiterpia į liežuvio raumenis. Raumenys yra ruožuoti ir išsidėstę liežuvio kūne viena į kitą statmenose plokštumose. Tarp raumeninių skaidulų esančiam puriajame jungiamajame audinyje daug riebalinio audinio skiltelių. Tarp liežuvio raumenų yra liaukų. Šaknies srityje yra gleivinės, o viršūnės srityje yra tik serozinių liaukučių. Liežuvio eilių liaukos yra balyminės, gleivinės ir mišriosios. Balyminės liaukos išsidėsčiusios šalia pyliminių spenelių. Gleivinės liaukos yra liežuvio šaknyje ir jo kraštuose, mišriosios liaukos yra priekinėje dalyje.

Dantys. Tiek viršutinio, tiek apatinio žandikaulių abiejose pusėse yra po 8 pastovius dantis, iš kurių 5 priekiniai ra pakeitę pieninius dantis. Dantį sudaro vainikas, kaklelis ir viena ar kelios šaknys. Danties viduje yra danties pulpa, kurią gaubia į kaulą panaši medžiaga- dentinas. Vainiko srityje dentiną gaubia dar kietesnė medžiaga- emalis. Šaknies srities dentinas aptrauktas cementu. Kaklelio srities emalis dažniausiai siekia cementą. Dantį žandikaulio danties alveolėje sutvirtina apydančio raištis.

Pulpa yra danties viduje, tai puriojo jungiamojo audinio ir kraujagyslių masė, ypač tankus kraujagyslių tinklas vainiko srityje. Turi daug nervinių skaidulų ir intensyvų limfagyslių tinklą. Pulpą sudarančios ląstelės: fibroblastocitai, limfocitai, dendritinės ląstelės, makrofagocitai, nediferencijuotos ląstelės. Taip pat sudaro oglikanai, proteoglikanai.
Dentinas– panaši į kaulą medžiaga kuri gaubia pulpą, tai kieta, tampri balai gelsvos spalvos medžiaga. Sudaro didžiąją dalį danties tūrio. Vainiko srityje jį dengia emalis, šaknų srityje jį dengia cementas. Dentine, kaip ir emalyje, nėra nei kraujagyslių, nei nervų. Cheminė struktūra: 70% sudaro neorganinės medžiagos, 20% organinės medžiagos, 10 % vanduo. Pirminis dentinas yra seniau susidaręs dentinas, naujai susidarantis dentinas yra vadinamas antriniu dentinu. Dentiną išvarsto žvaigždiški išsidėstę vamzdeliai, tarp kurių yra pagrindine medžiaga. Vamzdelių kryptis – nuo pulpos link dentino – emalio arba dentino – cemento jungties. Diametras 2,5 mkm prie pulpos ir 1 mkm – periferijoje. Dentinas yra labiau mineralizuotas prie vamzdelio. Dentino vamzdeliuose yra dentinoblastų ataugos (Tomeso skaidulos), kurios atsakingos už dentino formavimąsi, aferentinės nervų galūnės, antigenus tiekiančių ląstelių ataugos iš pulpos. Dentino vamzdeliai šakojasi, daugiausia prie dentino – emalio ribos. Dentinoblastai (odontoblastai)- Išsidėsto viena eile riboje tarp pulpos ir dentino, o su amžiumi mažėjant pulpos ertmei – keliomis eilėmis. Turi ataugas( Tomeso skaidulas, kurios šakojasi ir išsidėsto dentino vamzdeliuose). Jų kūnas, didžiosios ataugos yra inervuoti aferentinėmis nervinėmis skaidulomis, kurios dažniausiai baigiasi ląstelės kaklelio srityje. Danties vainiko srityje dentinoblastų yra žymiai daugiau nei šaknies srityje. Aktyvioje fazėje jie pasižymi dideliu sintetiniu aktyvumu, todėl jų citoplazma yra bazofiliška (turi išvystyta Goldžio kompleksą, grūdėtąjį endoplazminį tinklą). Predentinas daugiausiai yra išskiriamas ląstelės kaklo srityje. Jis mineralizuojamas ir virsta dentinu. Ataugos pradžioje yra daug organelių, susijusių su sintetiniu ląstelės aktyvumu, pūslelių ir vakuolių, vamzdelių. Dentinoblastų ataugos šakojasi ir sudaro tarpusavyje šonines plyšines jungtis. Dentinoblastų amžius dažniausiai yra toks pat kaip ir danties. Dentinoblastų ataugos tęsiasi į dentiną ne iki vamzdelio pabaigos. Likusioje vamzdelio dalyje yra kolageno ir kanalėlio skysčio( panašus į audinių skystį). Dentino jautrumas yra susijęs su vamzdelio skysčio cirkuliacija. Kai yra uždegimas, produkuojasi skystis, susidaro spaudimas, padirginamos nervinės galūnėlės ir sukeliamas skausmas.
Cementas- aptraukia šaknies srities dentiną, neturi kraujagyslių, yra mažiau mineralizuotas negu dentinas, 200-300mkm storis, 60 % atvejų emalis apgaubia cementą, 30 % atvejų emalis tik liečiasi su cementu. Pirminis cementas yra neląstelinis, susiformuoja iki danties prasikalimo:

1 2